Medžiotojų rikiuotės ir medžioklės tvarka
Medžioklės bei visi kiti medžiotojų renginiai (parodos, varžybos ir kt.) prasideda medžiotojų rikiuotėmis. Ženklas išsirikiuoti pagal medžioklės vadovo komandą duodamas rago signalu „Susirinkti“. medžioklės vadovas ant kairės rankos ryši raištį su užrašo „Medžioklės vadovas“. Medžiotojai rikiuojasi viena arba dviem eilėmis. Prieš juos išsirikiuoja pagalbininkai. Priekyje stovi varovų vadovų, už jo – šunų vedliai su šunimis, varovai ir kiti pagalbininkai. Varovai privalo dėvėti ryškios spalvos liemenes (spalv. įklyja). Varovų disciplinai palaikyti ant liemenių segami ryškūs numeriai. Vykstant komercinėms bei reprezentacinėms medžioklėms, varovai pagal numerius skiriami atskiriems medžiotojams ir būna jų pagalbininkai. Kairiajame flange tarp medžiotojų ir varovų stovi medžioklės vadovas ir kiti oficialūs atstovai (miškų urėdijos, draugijos ir pan.) bei trimitininkai. Kai trimitininkų yra daug, jie gali stovėti ir dešinėje pusėje. Medžiotojams išsirikiavus, grojamas signalas „Pasisveikinimas“. Tada medžioklės vadovas raportuoja oficialiam atstovui, kad medžiotojai išrikiuoti, ir suteikia jam žodį. po atstovo kalbos medžioklės vadovas informuoja medžiotojus apie medžioklės tvarką (kas ir kiek bus medžiojama, varymų tvarką bei kitus ypatumus), primena saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, parodo medžioklėje dalyvaujančius šunis, Jei medžiotojai vietas linijoje pasirinko visai medžioklės dienai, tai medžioklės vadovas išdalija specialiai paruoštas korteles. Po to skamba signalas „Medžioklės pradžia“, ir vykstama į pirmąjį varymą. Kiekvieno varymo pradžią skelbia signalas „Varymo pradžia“, o pabaigą – „Varymo pabaiga“. Prireikus duodamas vienas ar kitas signalas. Labai svarbus signalas „Varovai priartėjo“, nes jam nuskambėjus, draudžiama šauti į varovų pusę. Medžiotojai gali būti išrikiuoti ir medžioklės metu, jei įvyksta grubūs saugaus elgesio, medžioklės tvarkos pažeidimai ar medžioklės vadovas nori suteikti papildomos informacijos. Pietūs skelbia signalas „Valgyti“.
Medžioklė baigiasi laimikio suguldymu – ritualu, kurio metu medžiotojai atiduoda paskutinę pagarbą sumedžiotiems gyvūnams. Jis vyksta po kolektyvinės medžioklės. Gyvūnai suguldomi lygioje keturkampėje aikštelėje (17.5 pav.). Aikštelės pakraščiai apdengiami eglės ar pušies šakelėmis, o kampuose sukuriami laužai. Kai medžiojama tik smulkioji fauna, ypač laukuose, paprastai šakelių nededama, o aikštelės kampuose pastatomi fakelai. Iš šakelių bei kitų žalumynų gali būti išdėstyti šūkiai „Tegyvuoja medžioklė“ ir pan. Pagrindinis laužas kraunamas šiek tiek atokiau. Aikštelėje gyvūnai guldomi ant dešinio šono pagal rūšis , vertę bei stambumą. Guldomi eilėmis tokia tvarka: pirmiausia – „vilna“ – briedžiai, elniai, danieliai, muflonai, šernai, stirnos; paskui – „kailis“ – vilkai, lūšys, barsukai, lapės, mangutai, kiaunės; tada – „ausys“ – kiškiai ir galiausiai „plunksnos“ – fazanai, žąsys, kurapkos, antys, perkūno oželiai, laukiai, karveliai. Kanopinių žvėrių tos pačios rūšies pirmiausiai guldomi patinai, po to patelės ir galiausiai jaunikliai. Patinai guldomi eilės tvarka pagal ragų, ilčių dydį, o patelės bei jaunikliai – pagal stambumą. Guldant kiškius bei paukščius, kas dešimtas tos rūšies gyvūnas per trečdalį-pusę kūno ilgio pastumiamas iš eilės į priekį. (17.6 pav.). Guldomus bei suguldytus gyvūnus peržengti neetiška. Ant kanopinių žvėrių dedamos šūvio bei paskutinio kąsnio šakelės.Skamba signalai „Visiems susirinkti“ ir „Medžioklės laimikis išguldytas“. Šiam signalui nuskambėjus, neetiška įeiti į guldymo aikštelę. Uždegami laužai. Medžiotojai išsirikiuoja šalia žvėrių galvų, prieš juos, kitoje aikštelės pusėje – šunų vedliai, varovai, kiti medžiotojų pagalbininkai, kairėje pusėje medžioklės vadovas, trimitininkai bei kiti oficialūs asmenys. Kai trimitininkų yra daug, jie gali stovėti dešinėje pusėje. Medžioklės vadovas apibendrina medžioklę, pasveikina medžiotojus su laimikiu. Paskui gali kalbėti oficialūs asmenys. yra skelbiami bei specialiais medaliais apdovanojami medžioklės karalius, taikliausias šaulys, medžioklės džentelmenas ir kt. Kai organizuojamos jubiliejinės, proginės medžioklės, atminimo medaliais apdovanojami visi medžiotojai. Vėliau pagal medžioklės vadovo komandą kiekvienai sumedžiotai gyvūnų rūšiai sugrojami pagerbimo signalai. Jiems skambant medžiotojai nusiima kepures. Atsakomąjį žodį taria medžiotojų atstovas; jis padėkoja medžioklės vadovui ir varovams už medžioklę. Kaip pagarbos ženklą medžiotojai sušunka tris kartus „valio“. Jiems tuo pačiu metu atsako varovai. Galiausiai skamba „Medžioklės pabaiga“ ir „Halali“. Medžioklę laikoma baigta.
Dažnai prie laužo ar kitur vyksta medžiotojų vakarienė, vadinama „Paskutiniu varymu“ ar „Dubenėlio varymu“. Paprastai šios vakarienės metu patiekiami toje medžioklėje sumedžiotų kanopinių žvėrių subproduktų patiekalai.
Medžiotojų krikštas – senas medžiotojų paprotys priimant jauną medžiotoją į savo gretas. Ši ceremonija vyksta jaunam medžiotojui nukovus pirmą stambų žvėrį. Seniausias medžiotojas ar medžioklės vadovas, pamirkęs medžioklinį peilį nušauto žvėries kraujyje, brėžia kryžiaus ženklą jaunojo medžiotojo, priklaupusio ant vieno kelio, kaktoje, paskui tris kartus suduoda peilio plokštuma per petį sakydamas: „Įšventinu tave į medžiotojus.
Pagal: Navasaitis A. ir Pėtelis K. „Medžioklė“.