Simbolinės medžių šakelės
Medžioklėje plačiai naudojamos nulaužtos medžių šakelės. Jos laužiamos, ne pjaunamos nuo tauriausių bei medžioklės vietoje būdingiausių medžių: pušies, eglės ąžuolo, uosio. Lapuočių medžių šakelės tinka tik su lapais. Pagal paskirtį skirstomos į informacines ir ritualines.
Informacinės šakelės pjaunamos iš spygliuočio medžio šakos. Ženklų pradžią žymi pagrindinė šakelė. Tai rankos ilgio šakelė nuo storgalio nulupta žieve, įbedama į žemę arba pakabinama ant medžio krūtinės aukštyje. Ji reiškia “dėmesio”.
Krypties šakelė yra perpus trumpesnė, kurios nuluptas galas rodo, kur nueita medžiotojo.
Pozicijos šakelė rodo, kurioje stovėjo medžiotojas. Du jos trečdaliai nugenėti, bet žievę nenulupta.
Žvėries sužeidimo vietos šakelė nenugenėta. Ji tokio ilgio kaip krypties šakelė ir įsmeigiama į žemę žvėries sužeidimo vietoje.
Žvėries nubėgimo krypties šakelės rodo, kuria kryptimi nubėgo žvėris. Jos smeigiamos ir kai kryptis nežinoma.
Laukimo šakelės – tai kryžmai sudėtos dvi rankos ilgio šakeles. Jei jos nenugenėtos, vadinasi, reikalaujama būtinai laukti; kai nugenėti du trečdaliai – laukti nebūtina.
Įspėjimo šakelė nenugenėta ir nulupta (kad geriau išryškėtų) bei sulenkta lanku, kabinama ant medžio arba guldoma ant žemes.
Ja įspėjama, kad kažkas buvo rasta (kraujo, šerių, pan.).
Susirinkimo vietos šakelės rodo, kad toje vietoje medžioklės dalyviai susirinktų ir lauktų (17.3 pav)
Ritualinės šakelės naudojamos medžiotojui bei laimikiui pagerbti (17.4pav ). Laimikio šakelė – tai neilga (10-15 cm ilgio) medžio šakelė, įteikiama sumedžiojusiam žvėrį medžiotojui. Ja, prieš tai pridėjęs ant žvėries krūtinės kairiojo šono ir pavilgęs žaizdos krauju, medžiotojui įteikia medžioklės vadovas. Medžiotojas, stovėdamas prie žvėries nugaros, paima šakelę, užsikiša už skrybėlės dešiniojo šono, paduoda pagerbiančiajam ranką ir taria padėkos žodžius.
Tuo metu gali būti sugrotas ir žvėries pagerbimo signalas. Kai sumedžiojamas taurusis elnias, medžiotojui kartu su šakele įteikiamos ir elnio viršutinės iltys.
Sumedžioti kanopiniai žvėrys taip pat pagerbiami šakelėmis. Individualioje medžioklėje tai atliekama tuoj pat nušovus, o kolektyvinėse medžioklėse – suguldžius pagerbti. Šūvio šakelė dedama ant kairiojo šono, ant žaizdos ar šalia jos. Patinams nulaužtas šakeles galas atsukamas į galvos pusę, t.y. į trofėjų, patelėms – priešingai. Tokia pat vadinamoji paskutinio kąsnio šakelė patinams įdedama į dantis.
Medžiotojai, lydintis savo kolegą paskutinėn kelionėn, kairėje skrybėlės pusėje turi įsismeigę šakelę, perrišta juodu kaspinu. Atsisveikinant šakelės įmetamos į kapo duobę.
Pagal: Navasaitis A. ir Pėtelis K. “Medžioklė”.
