Kauno medžiotojų sąjungos Prezidentas
Kęstutis Markevičius, MK „Gaižuva“ narys, tel.: +370 6988 0780
Kauno medžiotojų sąjungos Prezidento Pavaduotojas
Mantas Sajonas, MK „Pilėnai“ pirmininkas, tel.: +370 86205 2961
Kauno medžiotojų sąjungos valdybos nariai
Anelė Andziulienė, KMS medžioklės žinovė, tel.: +370 6124 2808
Deividas Staponkus, MK „Lėdas“ narys, tel.: +370 6996 0962
Robertas Ramoška, MB „Ringovė“ pirmininkas, tel.: +370 6982 4127
Artūras Malijonis, MK „Sakalas“,MK“Paltiškiai“,MK“Šilainė“ narys, tel.: +370 6982 8826
Egidijus Blažys, MK „Gynia“ narys, tel.: +370 6878 1818
Raimondas Bliūdžius, MK „Vinčai“ pirmininkas, tel.: +370 6873 3708
Juozas Abramavičius, MK „Iltis“ pirmininkas, tel.: +370 6124 7796
Įkūrimo istorija
1920 m. prof. Tado Ivanausko ir keleto kitų medžiotojų iniciatyva Kaune buvo kuriama Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija. Šios draugijos Kauno skyrius buvo įteisintas 1920 m balandžio 1. Kiti draugijos skyriai kūrėsi 1921 metais. 1937m birželio 18d. draugija buvo reorganizuota į Lietuvos medžiotojų draugijų sąjungą. Į jokius smulkesnius organizacinius vienetus skyrius nebuvo skirstomas. Jis pats nuomodavo arčiau Kauno esančius medžioklės plotus ir juose organizavo medžiokles.1934 – 1937 skyrius valdė ir tvarkė iš respublikinės draugijos perimtą stendinio šaudymo šaudyklą dabartinėje KTU miestelio teritorijoje.1940 m. liepos 31 okupacinė valdžia draugiją uždarė. Dar nepasibaigus antrajam pasauliniam karui, 1944 m. pabaigoje Kaune vėl buvo atkurta pirmoji sovietinėje Lietuvoje medžiotojų organizacija. Tik 1947 m. lapkričio mėnesį, įsteigus respublikinę medžiotojų ir žvejų draugiją, jos sudėtine dalimi tapo Kauno skyriaus medžiotojai.1960 m. skyriaus sudėtyje įsteigti medžiotojų būreliai. Nors tada jiems ir nebuvo suteiktas juridinio asmens statusas, būreliai greitai tapo jiems priskirtų medžioklės plotų šeimininkais. Atkūrus nepriklausomybę dauguma buvusių būrelių įsiteisino kaip savarankiški juridiniai asmenys – medžiotojų klubai.2007 m. Kauno medžiotojai nusprendė atsiskirti nuo žvejų ir reorganizavosi į savarankišką visuomeninę organizaciją – Kauno medžiotojų sąjungą. Jos nariais tapo 45 medžiotojų klubai, jungiantys 1286 medžiotojus. Dar 1068 medžiotojai nepriklauso klubams, bet yra sąjungos nariai.Pokaryje iki 1961 draugija valdė apie 10 ha pagalbinį ūkį už Lampėdžių, medžioklinio parako sandėlį Kėdainių gatvėje ir stendinio šaudymo šaudyklą, užėmusią apie 3,5 ha. 6 – to dešimtmečio gale, šaudyklos teritoriją perdavus Kauno politechnikos instituto statybai, 1958 – 1960 m. gautame apie 6,5 ha plote Zuikinėje buvo pastatytas naujas šaudyklos kompleksas: apvalaus ir tranšėjinio stendo aikštelės bei „bėgantis šernas“, o taip pat šaldytuvas žvėrienai, stendinių lėkštelių gamybos cechas, garažas, administracinis pastatas bei gyvenamas namas. 7 – me XX amž. dešimtmetyje buvo įkurtas, finansuojant Respublikiniai Tarybai, Kauno priskirtinis medžioklės ūkis, kuris turėjo medžioklės plotus Padauguvos – Karalgirio miškuose ir buvo įrengęs fazanyną, antyną ir muflonyną. Atkūrus nepriklausomybę, ūkis buvo likviduotas, bet draugija išsaugojo pagrindinį turtą – šaudyklos kompleksą. Nuo 2002 m. į ją persikėlė ir pagrindinė draugijos būstinė. 2003 – 2005 m, pardavus nenaudojamą lėkštelių gamybos cechą, įrengta 100 metrų ilgio graižtvinių šautuvų šaudykla bei sportingo aikštelė.Sąjungoje 2008 m. dirbo 3 etatiniai darbuotojai. Metinės pajamos – apie 200 tūkst LT. Sąjunga tvarko medžiotojų apskaitą, kitą medžioklės dokumentaciją, teikia šaudyklos paslaugas, apmoko asmenis norinčius įgyti medžioklės teisę, kelia medžiotojų kvalifikaciją, organizuoja medžioklės trofėjų ir šunų parodas, varžybas, šventes, atstovauja medžiotojų interesams įvairiose institucijose, dalyvauja teisės aktų rengime ir Lietuvos MŽD veikloje.