Partneriai

Partneriai

h1

h5h4 h2

Kauno medžiotojų sąjunga yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudėtyje, kuri yra Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) narė.
1928 metais prancūzas, šv. Huberto medžiotojų klubo prezidentas, Maksimas Diukrokas (Maxime Ducrocq), Rumunijos medžiotojų organizacijos generalinis direktorius Sulescu ir čekas Karelas Šimanas nutarė steigti Tarptautinę medžioklės tarybą (Concil International de la Chasse), dabartinę CIC. Kiek vėliau prie minėtų iniciatorių prisijungė Austrijos ir Vengrijos atstovai. Šių šviesuolių dėka gimė pirmojo statuto projektas, kuriame numatytos pagrindinės organizacijos veiklos kryptys. CIC statuto projekto pagrindinė idėja – medžiojamosios faunos apsauga ir racionalus jos naudojimas. 1930 metų lapkričio 6 – 9 dienomis į steigiamąjį susirinkimą Paryžiuje susirinko 22 valstybių atstovai – iš Argentinos, Austrijos, Amerikos, Anglijos, Belgijos, Čekoslovakijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Meksikos, Monako, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos. Šiame susirinkime priimta veiklos programa ir CIC statutas, delegatai atkreipė dėmesį į retų ir nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo būtinumą bei jų populiacijų gyvybingumo problemas.
1931 metų gegužės-birželio mėn. Paryžiuje įvyko antrasis CIC susirinkimas, kuris aptarė smulkiųjų paukščių medžioklių terminų suvienodinimo klausimus, atkreipė dėmesį į praskrendančių paukščių apsaugą ir jų globą.
Praėjus dvejiems metams 1934 m. balandžio mėn. Varšuvoje įvykusiame trečiajame CIC suvažiavime, priimtas svarbus sprendimas – sudaryta speciali komisija Europoje gyvenančių stambiųjų žvėrių trofėjų vertinimo formulėms nustatyti ir joms suvienodinti. Į šią komisiją pakviesti 46 delegatai iš 13 valstybių, komisijos darbui vadovavo CIC prezidentas Maksimas Diukrokas (Maxime Ducrocq). Delegatai pasiskirstė į keturias pakomisijas: tauriųjų elnių ir stirnų, danielių, šiaurės elnių ir briedžių, stumbrų, muflonų, kalnų ožių ir gemzių, meškų, vilkų, lūšių ir šernų.
1937 metais gegužės 23-29 dienomis ši komisija susirinko į Prahą, kur specialiai šiam tikslui buvo surengta tarptautinė stambiųjų žvėrių medžioklės trofėjų paroda. Jos eksponatai  pasitarnavo trofėjų analizei ir vertinimui. Komisijos nariai parengė medžioklės trofėjų vertinimo formulių projektą ir tais pačiais metais jį pateikė Berlyno medžioklės trofėjų parodos organizaciniam komitetui, kuris pagal naujas ir vieningas trofėjų vertinimo formules įvertino visus į parodą pristatytus medžioklės trofėjus.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė CIC veiklą, tačiau tik laikinai. Gaila, kad Lietuvos sugrįžimas į CIC užsitęsė gerokai ilgiau.  Pirmasis ir reikšmingas grįžimo į CIC žingsnis žengtas  1970 metais, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos medžiotojų draugijos Vilniuje surengė pirmąją Pabaltijo respublikų medžioklės trofėjų parodą ir pakvietė dalyvauti joje medžioklės trofėjų ekspertus iš užsienio.
1990 m. labai reikšmingi Lietuvos medžiotojams nes šių metų kovo 8 dieną CIC valdybos posėdyje Paryžiuje buvo atstatyta mūsų valstybės narystė šioje organizacijoje.
Dabartiniu metu CIC komisijos „Medžioklės trofėjai ir parodos“ prezidentu išrinktas Nino Ninovas (Bulgarija) viceprezidentu – Algimantas Šeškauskas (Lietuva). Viktoras Zažeckis ir Evaldas Dainauskas yra šios komisijos nariai.
Nuo 1990 m. Lietuvos delegacija aktyviai dalyvauja visose CIC Generalinėse asamblėjose, kurios vyko Austrijoje –  Vienoje, Čekijoje – Prahoje, Lenkijoje – Krokuvoje, Prancūzijoje – Monake, Maroke – Marakeše, Pietų Afrikos Respublikoje – Keiptaune, Kanadoje – Kvebeke, Argentinoje – Buenos Airėse.
1999 m. Italijoje (Milane) vykusioje CIC Generalinėje asamblėjoje jos prezidentu  išrinktas vokietis Dyteris Šramas (Dieter Schramm) ilgamečiam asamblėjos vadovui Nikolai Frankui atsisakius toliau užimti šias pareigas.
2000 m. Berlyne įvykusioje 47 Generalinėje asamblėjoje jos prezidentas Dyteris Šramas pateikė savo pirmųjų metų veiklos ataskaitą. Šioje asamblėjoje apsvarstytas Vokietijos žaliųjų siūlymas uždrausti medžioklę su plėšriaisiais paukščiais.
2001 m. Generalinė asamblėja Slovėnijoje (Portorožės mieste) nagrinėjo rudųjų meškų gyvenamosios aplinkos išsaugojimo problemas. Lietuvos atstovai Algimantas Šeškauskas ir Viktoras Zažeckis pateikė siūlymus dėl briedžių ragų matavimo ir vertinimo tobulinimo bei jų taikymo atskiriems šių žvėrių porūšiams. 2002 m. CIC Generalinė asamblėja vyko Turkijoje (Stambule). 50-oji jubiliejinė Generalinė asamblėja – Suomijos sostinėje Helsinkyje. Šioje asamblėjoje įsteigta Jaunųjų medžiotojų sekcija. Buvo svarstomas švininių šratų naudojimas, nes medžiojant vandens paukščius per ilgą laiką vandens telkiniuose susikaupia daug švininių šratų, o paukščiai kartu su dugno vandens augmenija šratus sulesa ir apsinuodija. Gamintojams pasiūlyta švininius šratus daryti su vario apvalkalėliais. 2004 m. Rumunijoje (Bukarešte) vykusios asamblėjos pagrindinė tema – gyvūnai nežino sienų, todėl visų jų rūšių apsauga yra kiekvienos valstybės reikalas. 2005 m. asamblėja vyko Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Čia buvo išrinkta nauja CIC vadovybė, nauji komisijų prezidentai, priimtas naujas CIC statutas.
2006 m. Kipre (antrajame pagal dydį mieste Limnasilyje) įvyko 53–oji CIC generalinė asamblėja, kurioje apsvarstyti migruojančių paukščių apsaugos klausimai. Buvo kalbama apie būtinumą ištirti migruojančių paukščių monitoringo tinklą, į šį darbą įtraukti nacionalines medžiotojų organizacijas, pavienius medžiotojus, mokslininkus.
2007 m. Serbijoje  (Belgrade) vykusios asamblėjos moto  – „žavėjimasis laukine gamta – tai reiškia rūpinimasis žmonėmis“, apibrėžiantis bendrą priklausomybę tarp žmonių ir laukinės gyvūnijos, ekologinės įvairovės bei jos apsaugos, viso to įtaką žmonijos esminiams poreikiams, vystant sveiką ir stabilią ekosistemą, tai kas daro poveikį gyvenimo kokybei ir mūsų ekonominiam vystymuisi. Lietuvos delegacijos vadovas, draugijos pirmininkas Rimantas Benetis. Asamblėjos metu Lietuvos delegacija turėjo galimybę pabendrauti su Latvijos ir Estijos atstovais, užmegzti diskusijas, apsvarstyti idėją funkciškai sujungti Pabaltijo šalių medžiotojų draugijas, kurios galėtų savo problemas išsakyti bei jas spręsti Europarlamente. Lietuvos atstovams buvo įdomu išgirsti Švedų delegacijos pasiūlymą – jungtis Pabaltijo ir Skandinavijos šalims, kad galima būtų įgyvendinti bendrus medžioklės ir gamtosaugos projektus. CIC prezidentas Dyteris Šramas susidomėjo mūsų veikla ir pažadėjo artimiausiu metu atvykti į Lietuvą.
Dabartiniu metu CIC darbe dalyvauja 80 pasaulio valstybių, jos veikla apima visus penkis mūsų planetos žemynus. Gyvūnų apsaugos bei medžioklės problemoms spręsti yra sudarytos aštuonios komisijos ir keturios darbo grupės. Komisijos rūpinasi visų rūšių medžiojamaisiais gyvūnais, trofėjų parodomis, medžioklės istorija, foto medžiokle. Darbo grupės rūpinasi medžioklės etikos propagavimu, medžiokline šunininkyste, medžiokle su plėšriaisiais paukščiais, persekiojimo medžiokle ir kt. CIC asamblėjose svarstytos ir priimtos gamtosauginės ir medžioklėtvarkos rekomendacijos išplatinamos visų CIC valstybių vyriausybėms.
Komisijų ir darbo grupių prezidentai, jų pavaduotojai ir valdybos nariai perrenkami kas treji metai. CIC būstinė ilgus metus buvo Paryžiuje. 2000 m. Berlyne vykusios Generalinės asamblėjos metu buvo nuspręsta iš Paryžiaus ją perkelti į Vengrijos sostinę Budapeštą.

Parengė
Kauno medžiotojų sąjungos prezidento pavaduotojas Artūras Kibiša

Šaltinis: A. Mališauskas .Medžioklė Lietuvoje 1941-2007 m.LMŽD 2008 m. 174 p.