Dėl ilgametės medžioklės istorijos, sutampančios su žmogaus atsiradimu Žemės planetoje, diskusijų nekyla. Taip pat dauguma autoritetų pripažįsta jos teigiamą įtaką žmogaus, kaip Homo Sapiens, vystymuisi bei progresavimui jo ankstyvosiose raidos stadijose. Dar daugiau pagiriamųjų žodžių medžioklei reiktų skirti, kalbant apie jos reikšmę pirmykščių žmonių kasdieniam išgyvenimui. Juk ne tik mėsa, bet iš kailių ir odos […]
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams 1941 birželio pabaigoje išvijus sovietinę kariuomenę, o kartu faktiškai okupavus Lietuvą, iki rudens buvo įdiegti pasikeitimai bei nauja tvarka medžioklės srityje. Bendrų sprendimų priėmimą dėl medžioklės reikalų vokiečiai pasiliko savo institucijų rankose, praktinį medžioklių organizavimą ir atsakomybę už tvarkos palaikymą bei gyvūnijos apsaugą valstybiniuose miškuose paliko jų valdytojams – […]
Sovietmečio enciklopedijose ir leidiniuose apie medžioklę įtvirtintas melagingas teiginys, kad po karo Lietuvoje medžiotojų draugija įsikūrė 1947 m. Tiesa, 1944/45 m medžioklės sezonas Lietuvos medžiotojams buvo beveik prarastas. Tradicinę medžioklę pakeitė sovietinių jėgos struktūrų pradėtas miškų ir laukų „šukavimas“ ieškant rezistencijos kovotojų ir besislapstančių nuo ėmimo į Raudonąją armiją vyrų. Tačiau Kaune prieškarinių medžiotojų grupelė, […]
Medžioklė, senovėje buvusi išgyvenimo būtinybe, laikui bėgant virto kilmingųjų laisvalaikio praleidimo būdu, dar vėliau – ir politinio bendravimo forma. Bendra medžioklė politine kalba galėjo reikšti netgi sąjungą ir taikos susitarimą – tokių pavyzdžių galima rasti ir LDK istorijoje. Laikui bėgant ir Lietuvai išgyvenant vieną invaziją po kitos, neišvengiami pokyčiai vyko ir šalies teritorijoje esančiuose miškuose bei medžioklės tradicijose. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi medžioklė nuo caro laikų […]
