Informacija apie Afrikinio kiaulių maro virusą

Posted on Posted in Uncategorized

Afrikinio kiaulių maro viruso plitimo galimybė šernų judėjimo metu.

Šernų bandą dažniausiai sudaro tarpusavyje susijusių suaugusių šernių (virš 2 metų amžiaus) ir

jaunų šernių (1-2 metų amžiaus) grupė, kartu su jaunikliais iki vienerių metų amžiaus. Tokia šernų

bandos struktūra yra paprastai stabili vasaros periodu. Jauni šernų patinai (1-2 metų amžiaus) palieka

bandą, kai tik pirma suaugusi patelė susilaukia šerniukų arba vasaros periodo metu. Tačiau jie lieka

gimtoje vietovėje ir dažnai turi kontaktus su savo buvusia banda ir iš šios vietovės dažniausiai plačiai

neišsisklaido iki pat šernų rudeninių medžioklių pradžios, nors kartais gali būti atvejų, kai jie gali

judėti daugiau kaip 15 kilometrų atstumais. Suaugusiems šernų patinams būdingas pavienis ir sėslus

gyvenimo būdas tam tikroje jų gyvenamoje teritorijoje. Šernų judėjimui įtakos gali turėti šernų

poravimosi laikotarpis – tada šernų patinai gali judėti didelius atstumus. Jaunos šernės gali likti

gimtoje bandoje antrąjį metinį ciklą arba palieka bandą, kai suaugusios patelės atsiveda savo vadas

arba per trumpą laiką po to, kai jos pačios susilaukia šerniukų. Tačiau atsiskyrusios jos vėl gali po kiek

laiko sugrįžti atgal į savo bandą arba sudaryti naują savo bandą su kitų šernų bandų individais. Jei

šernų gyvenamoje vietovėje nevyksta šernų medžioklės arba medžiojama mažai, tai bandas gali

sudaryti iki 30 ar 40 individų. Ir atvirkščiai, kai yra vykdoma intensyvi medžioklė, ypač šernių virš 1

metų amžiaus, bandas sudaro 5 – 10 individų, tai yra viena ar dvi patelės su jaunikliais ir keletas jaunų

šernų. Vasaros metu šernų bandų taip vadinama namų vietovė gali svyruoti nuo 500 iki 1000 ha.

Aišku, plotas gali svyruoti priklausomai nuo maistinių išteklių, tačiau judėjimas dideliais atstumais

nėra stebimas. Medžioklės sezonu, jei toks egzistuoja, šis plotas gali stipriai padidėti. Judėjimas gali

vykti nuo 5 iki 10 km atstumais ieškant prieglobsčio vietovėse, kuriose medžioklės nevyksta arba

vyksta neintensyviai. Kelionių nuotoliai gali didėti, didėjant medžioklės intensyvumui ir po to yra

stebimas bandų grįžimas į savo gyvenamąsias vietoves po medžioklės sezono pabaigos. Šių judėjimų

metu bandų struktūra išlieka stabili. Bandoms vadovauja suaugusios paršavedės, kurios žino kelius į

galimas prieglobsčio vietas medžioklės sezono metu ir taip pat gali surasti kelią atgal į jų

gyvenamąsias vietoves. Jei pagrindinė paršavedė žūsta, tada vedlio pozicijas užima kita suaugusi arba

jauna šernė. Jei bandoje žūsta ar išnyksta visos suaugusios ar jaunos šernės (1- 2 metų amžiaus), tada

jaunikliai lieka patys sau ir gali nukeliauti atstumus iki 50 kilometrų (EC, 1999). Pastebėta, kad išlikę

jauni bandų nariai šio judėjimo metu išlieka kartu ir taip pat kartu įsikuria naujoje vietovėje.

Taip pat yra mokslinių duomenų ir nuomonių, kad gali egzistuoti ekologiniai koridoriai, kurie gali

jungti užsikrėtusių trečiųjų šalių (RF, Baltarusija) ir ES šalių (Lenkija, Latvija, Lietuva) šernų

populiacijas. Galimi koridoriai taip pat gali egzistuoti iš užkrėstų Rusijos teritorijų į Lietuvą ar Latviją.

Turimi duomenys rodo, kad gali egzistuoti ryšys tarp geografinio šernų buveinių pasiskirstymo

tęstinumo į kaimynines šalis.

Pridedami  Afrikinio kiaulių maro viruso plitimo žemėlapiai.