J. Talmantas mėgins suvienyti medžiotojus ir aiškiau apibrėžti vilkų medžioklę

RINKIMŲ VIZIJOS TAMPA KŪNU
Liepos 31d., likus apie 1,5m. iki kadencijos pabaigos, Kaune T.Ivanausko zoologijos muziejaus salėje šaukiamas visuotinis neeilinis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavimas. Suvažiavimo darbotvarkėje numatoma atšaukti esamą draugijos tarybą, susidedančią iš 39 narių, ir naujos tarybos rinkimas likusiai kadencijos daliai. Taip pat bus keliamas klausimas dėl LMŽD nario mokesčio padidinimo. Prieš suvažiavimą naująjį LMŽD pirmininką Joną Talmantą, išrinktą šių metų balandžio 18d., atsistatydinus draugijai vadovavusiam Broniui Bradauskui kalbino Kauno medžiotojų sąjungos narys medžiotojas Vytautas Ribikauskas.

Pasiteiravus, kaip naujasis LMŽD vadas suspėja suktis, vadovaujant dviem organizacijoms (J.Talmantas yra ir Ūkininkų sąjungos pirmininkas), pašnekovas patikino, kad kol kas suspėja, o po pusmečio, pasibaigus jo, kaip Ūkininkų sąjungos pirmininko, kadencijai, numato atsidėti tik veiklai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje, kur tikrai yra kas veikti, nes buvusios LMŽD vadovybės palikimas apgailėtinas. Paprašius patikslinti, kuo tai pasireiškia, pirmininkas paaiškino, kad pirmiausiai nebuvo tinkamos komunikacijos tarp LMŽD centro ir skyrių, tarp draugijos vadovybės ir valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų, tarp naujai susikūrusių medžiotojų kolektyvus vienijančių organizacijų, o esminiai sprendimai būdavo priimami draugijos vadovų, mažai atsižvelgiant į draugijos skyrių medžiotojų nuomonę. Toks bendravimas su regionų medžiotojais, matomai, ir iššaukė naujų medžiotojų draugijų ir sąjungų steigimąsi. Viena tokių organizacijų- Lietuvos medžiotojų draugija, vadovaujama Gedimino Vaitiekūno, įsisteigė visai šviežiai, LMŽD pirmininkų keitimosi metu.

Naujojo LMŽD pirmininko galvos skausmas yra ir palikta nemaža skola, kurią jis žada likviduoti ne iš medžiotojų nario mokesčio, o iš kitų kol kas neįvardijamų šaltinių.

Paklaustas, kodėl reikia keist LMŽD tarybą, pirmininkas paaiškino, kad taryba buvo neveikli dėl per didelio narių skaičiaus (39), kuriuos neįmanoma būdavo sukviesti į posėdžius, o 11 tarybos narių nesiteikė atvykti nė į vieną posėdį. Suvažiavime bus siūloma išrinkti 20 tarybos narių (pirmininkas dvidešimt pirmas). Keisis ir tarybos narių rinkimo tvarka. Tarybos nariai proporcingai regionuose (apskrityse) esančių medžiotojų pirminių organizacijų ir medžiotojų skaičiui bus renkami vietose ir tuo būdu draugijos valdyme dalyvaus visi LMŽD nariai. Pirmininkas kelis kartus pabrėžė, kad, jam vadovaujant, LMŽD valdymas, veiklos iniciatyvos eis iš apačios, sprendimai bus priimami taryboje, o ne pirmininko vienasmeniškai, kai neretai būdavo iki šiol. Paklaustas, koks pirmininko pavaduotojų likimas, J.Talmantas atsakė, kad pavaduotojų nebus (jau nėra), o vietoje jų yra suburta iniciatyvinė grupė, susidedanti iš 5 asmenų, su kuriais ir konsultuosis pirmininkas.

Paklausus, kodėl reikia didinti LMŽD nario mokestį, pirmininkas paaiškino, kad šis mokestis nekeistas jau 20 metų ir draugijos administracijos normalios veiklos užtikrinimui reikalinga daugiau lėšų. Prie dabartinio mokesčio, pasak draugijos vadovo, finansų srityje „nesueina galai“. Pabandžius diskutuoti, kad pakėlus nario mokestį, kurį centrui moka draugijos skyriai, neišvengiamai reikės didinti ir skyrių medžiotojų nario mokestį, kuris atskiruose skyriuose yra skirtingas (Kauno medžiotojų sąjungoje šiuo metu nario (medžiotojo) mokestis yra 15 eurų), J.Talmantas priminė, kad Europos valstybių medžiotojų vidutinis nario mokestis yra 67 eurai, tad didinti Lietuvos medžiotojo nario mokestį yra didelis rezervas, o medžiotojai nėra patys neturtingiausi Lietuvos gyventojai. Čia aš nenoriu sutikti, nes tas nepasiturintis Lietuvos pilietis išstumiamas iš visur: nei jis gali užsiprenumeruoti laikraščių, nei lankytis teatruose, nei keliauti po Pasaulį ir maudytis šiltose jūrose (gerai nors, kad dabar karšta ir Lietuvoje) – lieka tik alaus „bambalis“, bet ir tas brangsta. O kad medžioklė ne skurdžių užsiėmimas, mėgo kartoti ir ankstesni LMŽD vadai: Algirdas Mykolas Brazauskas bei Bronius Bradauskas, gaila, kad tai kartoja ir naujasis. O medžioklė turėtų būti prieinama ir mažažemiui ūkininkui, ir studentui ar laikinai darbo netekusiam piliečiui. Aš pats medžioti pradėjau mokydamasis 10 klasėje, apie ką prie dabartinių išlaidų medžioklei beliktų tik pasvajoti.

Į klausimą, kaip klostosi santykiai su kitomis Lietuvos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančiomis organizacijomis, pašnekovas atsakė, kad buvo organizuotas šių organizacijų (LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Medžiotojų sąjunga „Gamta“, Ginklų pirklių asociacija bei Lietuvos medžiotojų draugija) atstovų susitikimas, kuriame aptarta bendradarbiavimo galimybės, veiklos strategija, tačiau numatyta priimti bendradarbiavimo deklaracija kol kas dar nepasirašyta. Gerai ir tai, kad dabar šių organizacijų vadai bent normaliai pradėjo kalbėtis tarpusavyje. Taip pat, kad medžiotojų klubai ir būreliai nebūtų viliojami klajoti iš vienos medžiotojų kolektyvus vienijančios organizacijos į kitą, bus siekiama įvesti visose organizacijose vienodą nario mokestį. Panašu, kad J.Talmanto per rinkiminę kompaniją skelbtas medžiotojų organizacijų vienijimo lozungas pamažu įgauna pagreitį. Pasak LMŽD pirmininko, tik susivienijus visoms medžiotojų organizacijoms, bus galima produktyviau bendrauti su medžioklės procesą reguliuojančiomis valstybinėmis įstaigomis dėl visų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų priėmimo, nes dabar tie aktai ne visada yra racionalūs, įvairūs draudimai ir reikalavimai pertekliniai.

Paklaustas, kodėl nepavyksta normalizuoti vilkų medžioklės, J.Talmantas atsakė, kad kaip tik dėl nepakankamo racionalaus komunikavimo tarp medžiotojų organizacijų ir medžioklė reguliuojančių valstybinių įstaigų pareigūnų (su Baltijos vilkais bendravimas keblus). Išsakė pirmininkas priekaištus ir savivaldybėms, kad nesugeba tinkamai įvertinti, įforminti vilkų daromą žalą ir laiku paprašyti papildomo vilkų sumedžiojimo (išėmimo iš gamtos) limito ne vilkų medžioklės sezono metu. Dėl vilkų padarytos žalos gyvulių augintojams atlyginimo, pasak pirmininko, du kartus padidinus medžiotojams mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, savivaldybės gaus daugiau lėšų. O iš tos mokesčių dalies, kuri teks Aplinkos ministerijai, LMŽD vadas žadėjo siekti, kad būtų skiriama medžiotojams už įvairius darbus medžioklės plotuose, ypač kompensavimui už patirtas išlaidas, vykdant profilaktines priemones dėl afrikinio kiaulių maro plitimo bei maro padarinių likvidavimo.

Džiugu, kad rinkimų LMŽD pirmininko postui užimti metu J.Talmanto išsakyti pažadai tampa realiais darbais.

 

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS